- pusalkis
- 2 pùsalkis, -ė adj. (1) žr. pusalkanis 1: Kasdien pusalkis vargstu LTR(Snt). Negalėjo greitai valgyti, tankiai pusalkė palikdavo Sz. Bobutė pùsalkė buvo Dglš. Žmogus pusnuogis, pusalkis nuo aušros ligi sutemos turi dirbti Žem. Pusalkiai, pusgryniai prastrynėm ketvertą metelių Ml. Ka i pavalgys, būs pùsalkiai tie žmonys Akm.
Dictionary of the Lithuanian Language.